reikti

reĩkti, -ia, -ė (-o) ppr. impers. žr. reikėti: 1. Ji primokė mergaitę, ką reikė daryti, ir pagrasė, kad būtų jai negerai, jei neklausytų J.Balč. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų J.Bil. Už kašiką bulbių reĩkė darbuit [pavasarį] Kb. Da reĩkdavo trys dienos ponui dirbt už žemę (kai buvo panaikinta baudžiava) Imb. Anksčiau po dvidešim penkis metus tarnaut reĩkdavo Krs. Dar anas, regėt, stiprus, reiktuĩ jam darbuit Rod. O kap vienam reĩkė kultie – tai jau čia baisiai bjauru Smal. Padieni eit dvaran reĩkė Strn. Rytoj reiks rugiai pjauti, šienas vežti, daržas arti J.Jabl(Rk). Reiks laukai arti, reiks tvoras tverti, reiks jautelius ganyti JD195. Reiks tau sėt ir ravėt žali batvinėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio brolutėliai LTR(Rk). Tai reiks man rinkti geltonas vaškas, tai tenai reiks man daryti baltas korelis, tai reiks man nešti saldus medukas Aru20(Dv). Kiek reĩks mokėti? Pln. Reiks vargelis vargti, purvynas braidyti, našlelio vaikeliai reiks man užaugyti (d.) Vlkv. Visus darbus pametusis, reiks jautelius ginti JV308. Reĩks cukraus bitėm dėti Ėr. Reiks žirgą balnotie jaunam berneliu (d.) Mrk. Kaip reiksai kurią dieną su žvėrimis grumties S.Dauk. Lakštas reĩks leist Dglš. Namą baigia statyt, bereĩkia gegnės uždėt Krs. Reĩks sumazgot lėkštės Mžš. Kad mergužė n’užkenčia, reiks ma[n] šalin išjoti JD1105. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį StnD25. Reĩks į turgų važiuot Rs. Kiek reĩkdavo lakstyti! Bėgam, būdavo, lig to kūgio ir atgal LKT107(Klm). Ar reiktų vyruo eiti į karą, jeigu būtų mobilizacija? – Puikiai reiktų Šts. Tau visai nèreikė iš namų eit šitokian ore Krok. Reiktų̃ nueit, pasvert Lnt. Reiktų̃be gi ateit in man Kaziai Rš. Pernai tau nèreikė kelio parodyt Ob. Kad nueitut, pagrėbėtut šieno kolūky, tai ant saulės deginties nereĩkt Dkšt. Vaikų daugel buvo, reĩkė valgyt duot Rud. Vežė dykai, o namo reĩkė mokėt Antz. Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau: reikė nevaikščioti vėlai po dvarelį LTsI123. Nei reĩkė, nei niek[o], ėmė ir susibarė Sv. Kad nereiktų̃ bartis, nereiktų̃ supykus gyventie, būt geriau Skp. Kam teip ilgai užlaikėt, reĩkė seniau atvežt ligonį Ėr. Seniau nèreikė tų važinėjimų Ėr. O kitąsyk kad reiks, o tą mašnutę paspausi, tai iššoks aukso arklys BsPIV19. Sako, vėl ravėti reĩksią LKT312(Rk). Daktaras sakė, ka reĩksią vandenį traukt nu plaučių Vdk. Jiem piemenio reikią̃ Dkšt. Du kartu reĩkią kaupti bulbes Gr. Būs reĩkią ir anam eiti į nibrę Užv. To ir bèreikė Ds. Mes parsenę, mums tiek i tereĩkia Erž. Tep pavalgiau, ka nė reĩk, nė liko Bgt. Kur reĩkia, pamokai, pamokai, o kur reĩkia ir sudrožt Alks. Gyvulėliam reĩks badu pasbaigt Antr. Muno amžius pragyventas, jums reĩks mirt, o mun reĩkia Vdk. Kolei akys reg, tai visako reĩk Asv. Klapatų dauges kap reĩkia Pls. Jeigu reĩktų ant lovos gulėt, geriau žemele apsikast Vdk. Daba reĩktų eiti ubagais – kokia ta valdžia y[ra] gera, ka mums duoda pensiją Sd. Mamute, leiskit mane vakaruškose. – Nereĩks paprast [i](nė negalvok)! Kai pradėsi mažas valkiotis, tai to ir reĩks! Krok. O akėčioms reĩks negelių bei bingusių kuinų K.Donel. Tur reikti druskos tiems žirniams Šts. Kartais vaikui da reĩktų motinos – marčiai nereĩk, a dukteriai reĩktų, tai žentui nereĩk Vdk. Vakar jam nèreikė pinigų, o ryto reiks J. B[uv]o malūnas – pavasarį rudenį primaldavo kiek jau reĩkdavo Vlkv. Ko tik kam reĩkia, visa padaro Aps. Reĩkia ne tiektai piktai nedaryt, betaig ir gerai daryt DP522. Kad aš … tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos ir, ko nereĩkią būtų, ižvoktumbei, o ko reiktų̃, pazopostytumbei DP231. Žinos tiek, kiek jomus reiks ižganymop arba pažudymop DP273. Jei reiktų, duot kaklą savą už jas DP208. Jei galėjai savi išganyti, kam bereiktų man už tave nuomirti Mž375. Vainos nebėr – galėtum nebreikti pieną benešti valdžiai Šts. Pradėjo reĩkt ir jam šitų niekų Krs. Pradėjo reĩkt pieną nešt Pn. Kad žinojai, dukterėle, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti (d.) Gdr. Reĩkė buvo neleistie, dabar ko čia baries Skp. Tai būt šlektai buvę, jei būt reĩkę tik iš žemės pragyvętie su penkiom burnom Ig. Jei tę būt gyventa, sugriūta, vis tiek būt reĩkta bėgt Snt. Nebuvo reikę krikšto BPI142. Reĩkia būtų eiti Zt. Man reikė bit važiuot Zt. Tada reik ir perreik tau, idant tu, šiame sviete gyvendamas, nebūtumbei godingas BPI25. Reĩkė buvo vakar ateit Ad. Reĩkia bus sunešt šienas daržinėn Užp. Ryt reikė buvo blynų išsikept LKKII235. Teip buvo reĩkią DP249. Rodydamas jiemus tai, jog reĩkią buvo, idant … kentėtų DP191. Jai jo reikia būtų RK220. Jų nemokė, neplakė, nekuopė visame, kaip buvo reĩkią DK129. Mumu patiemu reĩkia LKKIX199(Dv). Nereikia sveikiemus vaistytojo …, bet ligotiemus DP514. Ir terenk kožną dieną, kiek jiemus tai dienai reik BB2Moz16,4. Kog bereĩkia mumus apie save rūpintis? DP81. Neketina daryti reikte reikiamų atmainų Vr. Kad žinočiau reiksiant jot, duočiau žirgą padkavot BzF15. Rytoj reiksią kieman važiuoti J.Jabl. Svetur reikdavę daugiau dirbti J.Jabl. Reĩkčią aplankyt tėvus, al nėsą vis laiko LKKVII191(Krs). Dabar išmokę esme pakūtą mumus visiemus reikiančią BPII301. Visur reikiamà (reikalinga) – nėra kaip išeit iš namų Ad. Bet gabūs iš tikro dar labiau reiktini auklėjimo rš. Prisiartins potam ir tas čėsas, kad reiksiat numirti P. Apkrovė mune su darbais, nežinau, kuomet reĩks beapsidirbt Vvr. Pūdymuose ganė, iki rugius reĩkė sėtie LKT211(Lbv). Nereĩks būt (negali būti), kad anas da tavien laiškus rašytų Vdšk. | O tam Kundrotu labai reĩkė tos Selemutės [i](traukė prie jos) Mžš. Seno jau niekam nereĩkia Dglš. ^ Ne taip gaila, kap reĩkia Dkš. Kad katės lotų, tai šunų nereiktų LTR(Vlkv). Kad aš mokėčiau rašyt, tai ko ma[n] Dieve reĩktų Snt. Nei aš moku, nei man čia reĩk Lkš. Ko reĩk: a kunigo su muzika, a daktaro su pliauska?! Jnš. Ak Dieve duok, ale kam to reĩk Dkš. Tep reĩktų, kap į puodą druskos (labai, būtinai reikėtų) Gs. Kas ką peikia, tam to reĩkia Ds. Ko reĩkia, tą ir Dievas teikia Trgn. Ko nereĩkia, nereĩkia sakyt Ėr. Nereĩkia žadėt, kad nenori mokėt Ds. Duok Dieve žinoti, o ne reikti (vaistus žinoti, bet nevartoti) Als. Prie barzdos reik ir lazdos N. Reĩkia – dirbi, nereĩkia – nedirbi (iš reikalo žmogus dirbi, o ne iš malonumo) Trgn. Ką padirbai, tas nebereĩks Trgn. Nieko nebus, valgyt reiks lapus LTR(Ds). Ko mum nereikia i visi duoda? (vargas) Prng.

reiktinai adv.: Reik atdaryti reiktinai burną brš. Mokyk mus visus melstis reiktinai brš. | refl. Sut: O paskui, kai reĩkias, kuparėlio ant kupros neužsikelia Skr.

2. Reiktų̃ da gyvent, kad galėt Ob. Dabar reiktų̃ pradėt lyt Strn. Jau reiktų̃ būt sunkiem [gaidžiukams] Alks. I[r] dantų [anūkė] nedaug teturi: reiktų̃ daugiau būti Mžš. Jai nereĩktų diedai vaikytis Klvr. Čia pušinės lentos, reiktų̃ skilt Ob. Rodos, mėnesiui nereĩktų tekėt, o kodėl saulėteky taip raudona Skr. Dūmai iš kamino kremta ant žemės, reiktų būt nepagadai Šts.

◊ kaĩp reĩkia

1. tinkamas, geras: Mokyklos kaĩp reĩkia – mokina gerai Dv. Teliukas kàp reĩkia būt (didelis) Dglš.

2. tinkamai, gerai: Kad nėr teip kaip reikia, tai iš viso nereikia LTR(Ds).

3. stiprus, didelis: Šalnos buvo kàp reĩkia Rud.

nė lìko, nė reĩkia

1. labai puikus, geras: Ot mergina: nė lìko, nė reĩk! Lkš.

2. visiškai: Sudarė, sudirbo naują drabužį, ka nė lìko, nė reĩk Snt. Du kiaušinius sudarė, kad nė lìko, nė reĩk Snt.

\ reikti; įsireikti; išsireikti; pareikti; prireikti; susireikti